rygelis

×rýgelis (vok. Riegel) sm. (1) 1. KII132 įdedamas buomas skersai kluono durų, prie kurio jos kabinamos: Išimk rygelį, reikia duris atidaryti Lkš. Įdėk rýgelį ir uždaryk duris Šk. ║ Gl buomas skersai tvarto durų, kad gyvuliai neišeitų: Uždėk rýgelį, kad arkliai neišeitų Ilg. 2. kartis arkliams pririšti, buomas: Pry karčemos rýgeliai, kur arklius pririša J. Gusarai prie rygelių arklius prisiriša ir valo Gr. 3. archit. skersinė sija: Montuojamos kolonos, rygeliai, perdengimai sp.